Kai kurių randų gijimas nėra sklandus, todėl susiformuoja probleminiai randai. Dažniausi yra:
Iškilas ar hipertrofinis randas
Hipertrofinis randas susiformuoja iškarto užgijus žaizdai; jį lemia perteklinė jungiamojo audinio skaidulų gamyba. Randas linkęs pūpsoti ir iškilti virš jį supančios odos lygio, nors lieka pirminio sužalojimo vietos ribose. Hipertrofiniai randai ypač dažnai susidaro tada, kai žaizda neimobilizuojama ir neapsaugoma, arba joje išsivysto infekcija.
Įdubęs arba atrofinis randas
Kai randinis audinys uždengia žaizdą, tačiau susidaro nepakankamas audinio kiekis, kad būtų pakankamai užpildyta sužalota sritis, susidaro vadinamasis atrofinis randas. Šie įdubę randai dažnai susiformuoja aknės ar vėjaraupių pažeistose vietose.
Peraugantis randas arba keloidas
Keloidas linkęs susidaryti praėjus daug laiko po to, kai žaizda užgyja. Jį lemia gausus perteklinis jungiamojo audinio skaidulų formavimasis; jos auga virš žaizdos ir įauga į sveiką odą, panašiai, kaip krabo žnyplės. Keloidai ypač dažnai vystosi mergaitėms ir jaunoms moterims.
Tose kūno vietose, kuriose oda yra labai įtempta, taip pat linkę susidaryti keloidai. Dažnokai genetinis polinkis keloidų formavimuisi yra paveldimas. Keloidai taip pat iki dešimties kartų dažniau susidaro žmonėms, kurių oda tamsesnė, palyginti su šviesiaodžiais.
